- saldrūgštis
- sáldrūgštis, -ė adj. (1) DŽ1, sal̃drūgštis (1) DŽ, DūnŽ, Krtn, Žgč, Užv, Rs, Vdžg, saldrū̃gštis (2) Slv, Snt, saldrūgštỹs, -ė̃ (3b) Brs; MitII141 žr. saldžiarūgštis:
1. Plikyta duona turėdavo saldrūgštį skonį ir ne taip greit sendavo rš. Pikliavotą kepdavo duoną, saldrū̃gštę Žg. Žiūrė buvo saldrūgštė̃, skani Brs. Sūrio negaliu valgyt, sáldrūgštį galiu Pgg. Burokeliai kad įrūgsta – sal̃drūgščiai, skani Tl. Sal̃drūgštis obulas par skaniausis Lkv. Ta saldrūgščiùkė [obelis] labai pilna Jnš. Varnuogės y[ra] saldrūgštilelės Ggr.
sáldrūgščiai adv.; P.2. Kupčius, saldrūgštį veidą padarydamas, jam burguo[ja] (duoda į skolą) prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.